Netikėtai kieti atsakymai: pažintis su A. Kanovalovu

Nacionalinė krepšinio akademija (NKA) tęsia pažintį su treneriais. Šį kartą apie save papasakoti sutiko Kauno regiono treneris Arijus Kanovalovas, kuris ne tik moko vaikus krepšinio subtilybių, bet ir kitais darbais prisideda prie NKA tobulėjimo.

– Treneri, ką jums suteikia darbas ir patirtis NKA?

– Darba NKA mano gyvenime suteikia savirealizacijos jausmą. Nuo pat pirmųjų metų, dar studijuojant Lietuvos sporto universitete (LSU), žinojau, jog sieksiu būti krepšinio treneriu. Tai paskatino, jog turėjau nemažai trenerių ir susidariau savo portretą, kokiu treneriu noriu būti savo auklėtiniams. Iš tiesų, trenerio darbas apima labai daug sričių – finansininko, organizatoriaus, vadybininko, mentoriaus, o vaikams – draugo, autoriteto, žmogaus, kuriuo jis visada gali pasitikėti.

– Jūsų treniruojamų komandų šio sezono tikslai ir pasiekimai (ar pavyko ir kaip pavyko viską įgyvendinti)?

– Treniruoju 4 mokyklinukų komandas (tris 2009 m. gimusių ir vieną 2011 m.). Berniukams, gimusiems 2011 m. iš pradžių nekėliau jokių tikslų. Žaidėme vidiniame čempionate ir tikėjausi, jog pasieksime finalinį ketvertą. Finale po pratęsimo nugalėjome Vilkaviškio bendraamžius ir tapome čempionais (nepatyrę nei vieno pralaimėjimo), tad labai smagu viršyti lūkesčius. Su 2009 m. gimusių berniukų I komanda šie metai buvo tikrai geri. Buvau iškėlęs tikslus, kad vaikai patektų į KKMl finalą, o vidiniame čempionate į finalinį ketvertą (žaidėme su metais vyresniais). Dabar laukia finalas prieš komandą, prieš kurią šiemet dar nelaimėjome. Tikimės, jog patarlė „trečias kartas nemeluoja” suveiks. Buitinių ir Grušo meno gimnazijos 2009 m. gimusių vaikų grupės kitais metais susijungs ir sudarys II mūsų mokyklos komandą ir startuos KKML.

– Svarbiausios savybės, kurias privalo turėti kiekvienas krepšininkas?

– Tvirtas charakteris, pasitikėjimas savimi, atkaklumas bei lojalumas savo komandos draugams ir treneriui.

– Dažnai su savo komanda vykstate į tarptautinius turnyrus Baltijos šalyse, Lenkijoje ir kitus. Kaip skiriasi jaunųjų talentų žaidimo stilius Lietuvoje ir užsienyje?

– Užsienyje dauguma tokio amžiaus berniukų dar tik pradeda rimčiau treniruotis, tad komandoje būna vienas ar du stipresni vaikai. Lietuvoje treneriai jau nuo mažens labai daug dirba su vaikais, todėl lygis ir konkurencija yra žymiai didesnė.

– NKA dirbate ne tik treneriu, bet ir Alytaus regiono vadovu bei renginių organizatoriumi. Kuo Jums ši patirtis yra naudinga?

– Nuo pat darbo pradžios NKA buvau labai iniciatyvus, visada norėjau būti daugiau nei treneriu, realizuoti savo idėjas. Taip pat norėjau sudominti darželinukus Alytuje užsiimti neformaliu ugdymu (prieš NKA nebuvo jokio sporto būrelio darželiuose). Šiuo metu Alytuje turime apie 400 auklėtinių. Pirmaisiais metais ir pats turėjau padirbėti kartu su kolega Luku, kai penktadieniais 1 kartą per savaitę vykdavome vesti treniruotes Alytuje.

– Buvote vienas iš pagrindinių „Mantinga-Lietuvos darželinukų čempionato“ organizatorių. Kaip sekėsi susitvarkyti su užduotimis ir ko galima išmokti iš tokių projektų?

– „Mantinga-Lietuvos darželinukų čempionatas“ yra labai smagus ir nuotaikingas jaunųjų krepšininkų pirmasis žingsnis krepšinyje, kur susikauna daugiau nei 2000 darželinukų iš Kauno, Marijampolės, Alytaus, Klaipėdos, Vilkaviškio, Vilniaus miestų ir rajonų. Galime didžiuotis mūsų mokykla, nes ją renkasi ir garsių krepšinio žmonių atžalos. Kalbant bendrai, NKA veikla taip išsiplėtė ir padidėjo, jog Kaune mes pritraukiame daugiausia vaikų į kiekvieną amžiaus grupę. Kituose miestuose, kuriuose neturime trenerių rezervo, bendradarbiaujame su sporto mokyklomis, į kurias nusiunčiame dalį auklėtinių, tad viskas eina gera linkme. Tikiu, kad po 10 metų būsime labai arti savo kolegų ir bičiulių SKM (Sostinės krepšinio mokyklos).

– Visgi, nors ir krepšinis užima didelę dalį laiko, kokių turite laisvalaikio užsiėmimų, hobių?

– Atvirai, laisvo laiko turiu labai mažai. Paskutinius aštuonis savaitgalius turėjau arba renginius, arba turnyrus, įvairias rungtynes, tad laisvo savo pomėgiams lieka labai mažai. Bet iš sporto šakų labiausia patinka tenisas ir slidinėjimas. Pagrindinis malonumas ir hobis yra keliavimas, kitų kultūrų, šalių pažinimas. Deja, šiam malonumui mano darbas nėra pritaikytas, tad keliauju tikrai mažai, tik 3-4 kartus per metus ir dažniausia vasaromis.

– Jei mažajam krepšinio talentui galėtumėte duoti tik vieną patarimą visam likusiam gyvenimui, koks jis būtų?

– Krepšinyje pralaimėjimų nėra – arba tu laimi, arba pasimokai iš savo klaidų ir eini toliau.