NKA ir „Juventus“ treneris J. Giriūnas: „Tik dirbant kryptingai galima pakilti aukštesnį lygį“

2019 01 23 Kamilė Vinnikaitė/NKA.LT


Nuotr. autorius: LKL.LT

Nacionalinėje krepšinio akademijoje (NKA) dirbantys treneriai yra tikri savo srities profesionalai, kurie savo sukauptą patirtį nuolatos stengiasi perduoti jauniesiems auklėtiniams. Specialistai taip pat dirba ir aukščiausiose šalies lygose bei treniruoja profesionalius krepšininkus, o sukaupti treniravimo įgūdžiai puikiai praverčia ir vaikų krepšinyje. Vienas tokių universalių trenerių – Justas Giriūnas, kuris darbą NKA akademijoje derina su trenerio asistento pareigomis Lietuvos krepšinio lygos (LKL) Utenos „Juventus“ klube bei kitose organizacijose. „Kartais norisi, jog para turėtų daugiau nei 24 valandas“, – šypteli jis. 

Kaip specialistas sugeba suderinti visus darbus ir spėja būti skirtinguose Lietuvos kampeliuose? Radęs laisvą valandėlę, NKA ir Utenos „Juventus” treneris J. Giriūnas sutiko pasidalinti savo mintimis su NKA.LT skaitytojais.

Utenoje puoselėja jaunąją krepšininkų kartą 

—   NKA dirbate jau trečiąjį sezoną. Ką per juos teko patirti, kokių subtilybių išmokti?

—   Galiu teigti, kad būtent NKA ir pradėjau savo kaip trenerio kelią. Per tuos metus įvyko daug: sėmiausi žinių, dirbau, klydau, mokiausi iš savo klaidų, patyriau tiek pergalių, tiek pralaimėjimų, bet dabar visa tai galiu pavadinti naudinga ir smagia patirtimi. Darbas NKA suteikia galimybę užsiimti mėgstama veikla. 

—   NKA yra ganėtinai jauna, tačiau ambicinga krepšinio akademija. Kokie yra jūsų išsikelti šių metų tikslai?

—   Prieš sezoną turėjau tikslą suburti pirmąją NKA mokyklinukų krepšinio grupę Utenoje. Tai įvykdžius, noriu toliau tęsti pradėtus darbus bei suteikti vaikams kuo geresnes sąlygas tobulėti. Žinoma, ši grupė dar tik pradeda susipažinti su krepšiniu, tad jiems reikia leisti mėgautis tuo, ką daro, o jau truputį paūgėjus, galėsime kelti ir konkrečius tikslus.

—   Treneri, šiuo metu dirbate ne tik NKA bet ir su „Juventus” klubu. Ar nekyla sunkumų suderinti abu darbus bei kaip viską suspėjate?

—   Jei atvirai, taip pat dar dirbu Utenos daugiafunkciniame sporto centre (DSC) bei esu gimtojo savo miesto, Rokiškio, krepšinio komandos vyr. treneris. Kartais norisi, jog para turėtų daugiau nei 24 valandas, bet lankstus grafikas ir geranoriški vadovai padeda man suspėti visur. 

—   Papasakokite plačiau, kaip atsidūrėte  reprezentaciniame Utenos klube?  

—   Jei ne NKA, turbūt taip ir nebūčiau atvykęs į Uteną, o tuo labiau į „Juventus” klubą. Utenoje trūko trenerių, dirbančių su vaikais, tad šie kreipėsi į mūsų akademiją su prašymu padėti rasti trenerį darbui Utenoje. To pasekoje, prieš pat sezoną, sulaukiau NKA direktoriaus pasiūlymo keltis į Uteną. Kiek pasvarstęs aš sutikau ir atvykau čia.  „Juventus” klube atsiradau tik antrajame savo sezone Utenoje. Parodęs iniciatyvą sulaukiau pasiūlymo iš klubo vadovų prisijungti, kuriame dirbu ir iki šiol. 

—   Koks yra jūsų darbo pobūdis „Juventus” klube? 

—   Neskaitant treniruočių proceso, rungtynių metu aš stebiu ir žymiuosi kaip mūsų komanda išpildo derinius. Ilgiausiai ruošiasi treneris–skautas, kuriam tenka stebėti varžovų rungtynių vaizdo įrašus ir iškarpyti svarbiausius dalykus, kad visa tai būtų galima perteikti žaidėjams kuo trumpiau ir aiškiau. Įprastai dienoje su klubu turime 2 treniruotes ir kartais vaizdo peržiūras.

—   Darbas su stipriausiais Lietuvos krepšinio klubais neabejotinai suteikia įvairiapusiškos patirties. Kaip sekasi mokytis iš LKL kalibro trenerių?

—   Patirtį dirbant čia tikrai galiu pavadinti neįkainojama. Turbūt be šios patirties nebūčiau sutikęs tapti Rokiškio krepšinio komandos vyriausiuoju treneriu. Ypač todėl, kad ten reikia dirbti ne su vaikais, o su suaugusiais, kurių nemaža dalis yra vyresni už mane patį. 

15541138 1839562086289820 1791011272170025644 n 2

Tiki kasdieniu darbu 

—   Kokia yra jūsų didžiausia, kaip trenerio, siekiamybė? Ko trūksta, jog ji būtų įgyvendinta? 

—   Esu realistas, tad manau, kad dabartinė mano situacija yra tikrai gera, Nereikia šokti aukščiau bambos (juokiasi). Manau, reikia nesustoti tobulėti, siekti užsibrėžtų tikslų ir imti iš gyvenimo viską, ką jis tau suteikia. Su laiku gal ir išsipildys tos siekiamybės, bet sėkmė mėgsta tylą, tad pasilaikysiu jas sau (šypsosi).

—   Kaip savo sukauptas žinias pritaikote NKA? Ar jaunieji krepšininkai yra pajėgūs treniruotis pagal LKL klubų diegiamą sistemą?

—   Tokio amžiaus vaikams, kuriuos treniruoju NKA, dar būtų labai sunku kažka pritaikyti iš treniruočių proceso, kuris taikomas „Juventus” klube, Ateityje, manau, kad teks (šypsosi). Sistema nelygu sistemai, taip pat kaip ir kiekvienas krepšininkas skirtingas. Žinoma, visada būna išimčių, bet, manau, kad čia būtų panašiai, jei mokykloje sugalvotum peršokti keliomis klasėmis į priekį. Pavyzdžiui, iš 5 kl. sugalvotum keliauti į 10-ą. Kažin, ar būtų daug naudos. Tik kryptingai dirbant galima pakilti į aukštesnį lygį. Juk neveltui dauguma krepšinio klubų turi savo dublerių komandas, kuriose pamažu diegia klubo sistemą ir taip suteikia galimybę gabiausiems jauniesiems krepšininkams ateityje vilkėti pagrindinės komandos marškinėlius. 

—   Ir visgi, ko labiausiai trūksta jauniesiems krepšininkams, kad ateityje Lietuvos vardas krepšinyje skambėtų vis garsiau?

—   Buvo kalbama, kad Lietuvoje neišauginama žaidėjų, kurie būtų individualiai stiprūs. Dabartinei jaunajai kartai treniravimo procese pradėtas skirti daug didesnis dėmesys  žaidimui 1 prieš 1 ir individualiai technikai. To pasekoje, jau dabar galima pamatyti daugybę jaunų techniškų vaikų, tad net neabejoju, kad ir LKL pirmenybėse ateityje turėsime kur kas techniškesnę vietinių žaidėjų kartą. Palaukus 5–10 metų sužinosime, ar tai padės skambėti Lietuvos vardui vis garsiau. 

Sekite mus Instagram paskyroje 

View this post on Instagram

Šiandien NKA.LT skaitytojams

Naujienų sąrašas